Nevaidinkit kietų su savo darbais ir kelnėmis.

Šiandieninės jaunos sielos uždaviniu tapus laukimui vis dar manome, kad rytojus yra visai kita diena ir kad nelaimės nesivilks iš paskos kaip oskarų ceremonijoje vilkosi kas antros damos nuometas. Pamaryje laukiame, kol potvynis nuslūgs, o patys ledus sprogdinti tingime. Oskaruose geriausia režisiere tapo moteris, James Cameron, nesulaukęs tinkamo avataro įvertinimo, dar iki dabar šluostosi ašaras, nors jis įpratęs verkti monetomis. Bendrai, įspūdinga yra tai, kad oskarų organizotoriai į vieną kambarį sutalpino Camerono ego ir Scorseses antakius. Tokio masto renginiai nutinka ne kiekvieną dieną ir būtinai toli nuo mūsų.

Prieš kelias dienas, kai Amerikoj priėmė sveikatos reformos įstatymą, viceprezidentas Joe Biden Obamai į ausį ir į mikrofoną pasauliui pašnabždėjo “This is a huge fuckin deal”. Šiandien JAV su Rusija sutarė dėl strateginio ginkuotės mažinimo, manau šitas “deal” yra per didelis, kad Biden’as apsieitų su vienu keiksmažodžiu.

Obama, man skauda, kai darau šitaip.

Į Vilnių atsibeldus Kino pavasariui, aptingau eiti į filmus iš esmės ir mėgaujuosi krūva gražių trailer’ių. Paskui visus filmus tikriausiai begėdiškai atsiųsiu iš interneto ir niekam nerodysiu, nes už tokius dalykus jau baudžiama. Čia yra baisioji kapitalizmo grimasa. Vakar, beje, mane “toks vienas” išvadino socialistu. Tad galvoju nusiųsti jo žmonai “tokio vieno” el.pašto slaptažodį, nes maniau, jog ji jaučia tam poreikį.